logotipas100Pavartyčių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.
Asociacijos vadovas: Žilvinas Augustinavičius
Tel. (8-615) 22433, El. paštas : aviu.augintojai@takas.lt; info@aviuaugintojai.lt

 

 

Lietuvos avių augintojų asociacija tai – savanoriška , savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Respublikos avių augintojus bei kitus suinteresuotus asmenis, kurių žinių ir veiklos pagrindu sprendžia Lietuvoje auginamų avių veislių produktyvumo, mėsos, vilnų, kailių perdirbimo technologijų gerinimo problemas. Asociacija įkūrta 1994m., o 2001m. yra pripažinta veislininkystės institucija.

Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų ir kitais įstatymais , teisės aktais, bei Lietuvos avių augintojų asociacijos įstatais. Asociacija yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

Asociacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų amžiaus, auginantys avis, superkantys ir perdirbantys vilną, kailius, mėsą, mokslo, mokymo, informacijos, gyvulininkystės ir veterinarijos specialistai, pripažįstantys asociacijos įstatus ir aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje, mokantys nario mokesčius.

 

Lietuvoje formuojasi aiški mėsinės avininkystės kryptis ir didėja avių skaičius. Iki 1994m. mėsinė avininkystė buvo vystoma Lietuvos juodgalvių avių pagrindu. Integracijos į Europos Sąjungą išvakarėse , mėsinės avininkystės plėtra Lietuvoje įgavo pagreitį ir ūkininkai pradėjo ieškoti mėsinių veislių avių užsienyje. Jau 2002m.pabaigoje buvo įvežtos iš Lenkijos sufolkų ir berišon diušer veislių avys. Tuo tarpu 2003m. pabaigoje įvežtos net 6 veislių avys iš Vokietijos: sufolkai, tekseliai, Vokietijos juodgalvės, plonavilniai merinosai, mėsiniai merinosai ir bevilnės dorper veislės avys. Tais pačiais metais įvežtos šarole veislės avys iš Prancūzijos bei pon veislės avys iš Lenkijos.

Veislinės- selekcinės avinikystės programoje 2003-2005 metams pagrindinis dėmesys skiriamas mėsinių avių ūkių kūrimui ir plėtrai, kryptingam įvežamų importinių avių panaudojimui, nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui bei šiuolaikinių avių vertinimo metodų taikymui.

Nors dauguma įvežtinių avių anksti subręsta , labai mėsingos, vėlai pradeda kaupti riebalus, tačiau joms būtina sudaryti geras šėrimo ir laikymo sąlygas. Geriau prisitaikę prie vietinių sąlygų ir mažiau reiklios yra Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys, kurios šiuo metu šalyje ir yra labiausiai paplitę.

Pastaruoju metu Lietuvoje pradėta rimtai rūpintis vietinių avių veislių išsaugojimu bei panaudojimu. Dar 1995m. LVA gyvulininkystės institute pradėta formuoti jau beveik išnykusių vietinių šiurkščiavilnių avių banda.1999m. šios avys pripažintos veislinėmis. Šiuo metu laikoma apie 80 avių. Nuo 2000m. vietines šiurkščiavilnes avis augina ir Širvintų r. ūkininkė L.Griškevičienė. 2003m. jos avių banda pripažinta veisline (apie 50 avių).

Siekiant apsaugoti vietines (grynaveisles) avis nuo išnykimo, reikėtų apskaitoje turėti bent po 100 ėriavedžių keturiose bandose, kurių kiekvienoje turėtų būti ne mažiau kaip 4 veislinių avinų linijos. Avis būtina veisti grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu.