I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

1. Veislinių gyvūnų bandos (toliau – bandos) skirstomos į A, B arba C grupės veislynus.

2. Žemės ūkio subjektai, norėdami, kad jų banda būtų įvertinta, teikia prašymą Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) vyriausiajam specialistui – valstybiniam veislininkystės inspektoriui rajone (toliau – inspektorius), kuris gautą prašymą užregistruoja.

3. Bandos įvertinamos kartą metuose. Informacija apie planuojamą bandų vertinimą iš anksto skelbiama Tarnybos tinklalapyje.

4. Bandos įvertinime dalyvauja:

4.1. bandos savininkas ar jo atstovas;

4.2. bandos zootechnikas-selekcininkas;

4.3. inspektorius;

4.4. vyresnysis specialistas arklių veislininkystei regione (dalyvauja tik arklių veislynų vertinime);

4.5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas;

4.6. produktyvumo kontrolę vykdančios institucijos specialistas;

4.7. pripažintos veislininkystės institucijos (asociacijos), kuriai priklauso bandos savininkas, atstovas.

5. Inspektorius, gavęs prašymą:

5.1. per 10 darbo dienų praneša raštu arba elektroniniu paštu, informuodamas apie pareiškėjo gyvūnų bandos įvertinimo datą ir vietą, 4.1–4.6 punktuose nurodytiems asmenims ir Tarnybai;

5.2. kartu su 4.1–4.6 punktuose nurodytais asmenimis:

5.2.1. nustatytą dieną apžiūri veislinių gyvūnų bandą;

5.2.2. įvertina veislinių gyvūnų selekciją, laikymą ir priežiūrą;

5.2.3. surašo veislinių gyvūnų bandos patikrinimo aktą (toliau – aktas). Aktas registruojamas Vertinimo aktų registre. Akto registracijos numerį sudaro: Vertinimo aktų registracijos žurnalo numeris ir eilės numeris. Aktas surašomas lietuvių kalba, aiškiu įskaitomu šriftu, be taisymų, trynimų ir braukymų. Raidės ir skaičiai įrašomi tiksliai į jiems skirtas vietas. Aktas surašomas trimis egzemplioriais: vienas paliekamas veislinių gyvūnų bandos savininkui, antras lieka inspektoriui, o trečią – per 3 darbo dienas inspektorius išsiunčia Tarnybos administracijai.

6. Gyvūnų banda pripažįstama veislynu, jei ji atitinka visus veislynui keliamus reikalavimus ir jei visi komisijos nariai sutaria, jog nėra jokių esminių priežasčių, kliudančių gyvūnų bandą pripažinti veislynu. Jei tokios priežastys yra, jos nurodomos pastabose ir komisijos išvadoje.

7. Veislininkystės darbui tinkamais pripažinti veislynai per 30 darbo dienų nuo veislynų vertinimo pabaigos tvirtinami Tarnybos viršininko įsakymu.

8. Už veislininkystės darbo pažeidimus (apskaitos dokumentų netikslumai ar klastojimai, ženklinimo netikslumai, veislininkystės darbo planų, gyvūnų auginimo technologijų nesilaikymas, klaidingos informacijos pateikimas ir kt.) veislyno statusas gali būti panaikintas Tarnybos viršininko įsakymu.

 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1A-9

AVIŲ VEISLYNŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI VEISLYNAMS

 

1. Žemės ūkio subjektai, laikantys veislines avis, atsižvelgiant į laikomų avių veislinę vertę, avių laikymo ir šėrimo sąlygas, skirstomi į dvi kategorijas:

1.1. A kategorijos avių veislynas – stambus veislinės avininkystės ūkis, planingai užsiimantis veislės gerinimu, turintis geriausius veislės gyvulius ir auginantis veislinį prieauglį kitų veislinių avių bandų papildymui bei savo bandos pakaitai;

1.2. B kategorijos avių veislynas – grynaveislių ar mišrintų su gerinančia veisle, žinomos kilmės, būdingais paveldimais veislės požymiais, reguliariai registruojamo aukšto produktyvumo avių banda, iš kurios gautas prieauglis naudojamas veislei gerinti, tobulinti ir bandos produktyvumui didinti;

1.3. C kategorijos avių veislynas – grynaveislių ar mišrintų su gerinančia veisle, žinomos kilmės, būdingais paveldimais veislės požymiais, reguliariai registruojamo aukšto produktyvumo avių banda, iš kurios gautas prieauglis naudojamas veislei gerinti, tobulinti ir bandos produktyvumui didinti.

2. A kategorijos veislynu pripažįstama banda, kurioje:

2.1. yra ne mažiau kaip 150 vienos veislės ėriavedžių ir ne mažiau kaip 4 skirtingų genealoginių linijų negiminingi avinai, įrašyti į kilmės knygą. Retų ir saugotinų veislių bandoje turi būti ne mažiau kaip 40 ėriavedžių;

2.2. visi kergimui naudojami avinai atitinka pirmos klasės reikalavimus, o ėriavedės – pirmos ir antros klasės reikalavimus;

2.3. iš kontrolės metais apsiėriavusių ėriavedžių vidutiniškai gaunama ne mažiau kaip: vietinių šiurkščiavilnių, Vokietijos juodgalvių ir Lietuvos juodgalvių – 1,3, Romanovo – 2,6, prekosų – 1,2, ostfryzų – 1,6, berišon-diušer – 1,5, Sufolkų, šarolė ir tekselių – 1,5, dorperių – 1,7, mėsinių merinosų – 1,5, Vokietijos merinosų – 1,6 ėriuko.

3. B kategorijos veislynu pripažįstama banda, kurioje:

3.1. yra ne mažiau kaip 100 vienos veislės ėriavedžių ir 4 skirtingų genealoginių linijų negiminingi avinai, įrašyti į kilmės knygą. Retų ir saugotinų veislių bandoje turi būti ne mažiau kaip 40 ėriavedžių;

3.2. visi kergimui naudojami avinai atitinka pirmos, o ėriavedės – pirmos ir antros klasės reikalavimus;

3.3. iš kiekvienos kontrolės metais apsiėriavusios ėriavedės turi būti gaunama ne mažiau: vietinių šiurkščiavilnių ir Lietuvos juodgalvių – 1,2, Romanovo – 2,4, prekosų – 1,1, ostfryzų – 1,6, berišon-diušer – 1,3, Sufolkų – 1,4, tekselių – 1,3, Vokietijos juodgalvių – 1,4, dorperių – 1,5, mėsinių merinosų – 1,3, Vokietijos merinosų – 1,4, šarolė – 1,5 ėriuko.

4. C kategorijos veislynu pripažįstama banda, kurioje:

4.1. yra ne mažiau kaip 50 vienos veislės ėriavedžių ir 2 skirtingų genealoginių linijų negiminingi avinai, įrašyti į kilmės knygą. Retų ir saugotinų veislių bandoje turi būti ne mažiau kaip 20 ėriavedžių;

4.2. visi kergimui naudojami avinai atitinka pirmos, o ėriavedės – pirmos ir antros klasės reikalavimus;

4.3. iš kiekvienos kontrolės metais apsiėriavusios ėriavedės turi būti gaunama ne mažiau kaip: vietinių šiurkščiavilnių ir Lietuvos juodgalvių – 1,2, Romanovo – 2,4, prekosų – 1,1, ostfryzų – 1,6, berišon-diušer – 1,3, Sufolkų – 1,4, tekselių – 1,3, Vokietijos juodgalvių – 1,4, dorperių – 1,5, mėsinių merinosų – 1,3, Vokietijos merinosų – 1,4, šarolė – 1,5 ėriuko.

5. Avių veislynuose turi būti sudaryti avių veisimo planai ir jų laikomasi, avys, avinai ir prieauglis suženklinti, teisingai tvarkoma veislininkystės apskaita, vykdomas kryptingas avių eksterjero, produktyviųjų savybių gerinimas. Avių laikymui turi būti tinkamos patalpos.

A V I Ų  V E I S L Y N O  Į V E R T I N I M O  A K T A S